Jonavos istorija
Prie brastos per Nerį, žemiau Skarulių, kur kirtosi keliai iš Kauno į Ukmergę ir Vilniaus į Kėdainius, palei Nemuną iki pat Kuršių marių, dešiniajame krante, Jonas su žmona Joniene pasistatė smuklę, kuri greitai tapo populiari. Visiems keliaujantiems pro šalį buvo labai patogu ir malonu užsukti pas sutuoktinius Jonus, tad nuo tol ir pradėta šią vietą vadinti Jonava. Taip apie Jonavos rajono gimimą byloja legenda. Anot istorinių dokumentų, 1750 m. rugpjūčio 8-ąją Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III šių kraštų didikei Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei suteikė privilegiją „...kurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones.“
Jaunas dar mūsų miestas. Ypač jei lygintume su visos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiu – tai tik pati jaunystės pradžia. Tačiau niekas nepaneigs, kad šiandieną Jonava – tvarkingas, jaukus ir klestintis miestas. Ir jonaviečiui, ir atvykusiam svečiui smagu pasivaikščioti plačiomis pagrindinėmis gatvėmis, apžiūrėti miesto paminklus, pasigrožėti naujai kylančiais moderniais pastatais. Tikime, kad akylesnis svečias pastebės ne vieną atminimo lentą, suklypusį senamiesčio namuką, kapines ir daugiau miesto praeitį liudijančių atributų.
Patogi geografinė padėtis tranzitui, transporto infrastruktūra orientuota į daugelį kitų Lietuvos regionų. Esame beveik pačiame šalies centre, 35 km nuo antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Jonavos rajono savivaldybę kerta tarptautinė magistralė Kaunas−Daugpilis, užtikrinanti puikų susisiekimą su tarptautiniais transporto koridoriais Klaipėda−Kaunas−Vilnius− Minskas−Maskva (Kijevas) bei Via Baltica (Berlynas−Varšuva−Kaunas−Ryga−Talinas−Helsinkis) ir automagistrale Vilnius−Panevėžys−Šiauliai−Palanga. Nuo šių transporto magistralių Jonavos miestas tėra nutolęs vidutiniškai 30−40 km atstumu. Jonavoje susikerta ir geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, jomis galima pasiekti ne tik didžiuosius Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių − Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos − miestus. Jonavos rajonas – tarptautinės svarbos transporto ir logistikos mazgas, kuris yra šalia Karmėlavos oro uosto, priimančio ir aptarnaujančio praktiškai visų tipų oro laivus, o per miestą tekanti Neries upė sudaro puikias sąlygas vandens transportui vystyti.
Jonavos istorija
JONAVOS KRAŠTO MUZIEJUS
(J. BASANAVIČIAUS G. 3)
Klasicistinio stiliaus Jonavos pašto stotis statyta 1833–1835 m., tiesiant pašto kelią tarp svarbių Rusijos imperijos miestų – Sankt Peterburgo ir Varšuvos. XX a. pr. Jonavos stotis virto pašto ir telegrafo, o tarpukariu – pašto, telegrafo ir telefono stotimi. Nuo 1992 m. senojoje pašto stotyje veikia Jonavos krašto muziejus ir Turizmo informacijos centras.
SLIDINĖJIMO CENTRAS
2015 m. Joninių slėnio šlaite atidarytas slidinėjimo centras su keltuvais, suformuotos keturios nusileidimo konfigūracijos. Ilgiausia trasa siekia 200 m, kita pritaikyta snieglentininkams, trečioji, turinti tiesią trajektoriją, skirta greitesniam nusileidimui. Priešingame slėnio šlaite suformuotas mažesnis kalnelis vaikams ir pradedantiesiems slidininkams. Planuojama įrengti ir lygumų slidinėjimo trasą.
ŠV. JOKŪBO BAŽNYČIA
Klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1791 m. Daugelis mano, kad šios bažnyčios autorius – Laurynas Stuoka-Gucevičius, suprojektavęs ir Vilniaus arkikatedrą. Bažnyčios rūsyje palaidoti miesto įkūrėjai – didikai Kosakovskiai. Kairėje esantis vienuolyno pastatas iki 1831 m. priklausė vienuoliams, o po nepavykusio sukilimo caro valdžios buvo nusavintas karo reikmėms. Čia veikė karo ligoninė, bataliono štabas, tarpukariu įsikūrė progimnazija.
ŠVIESOS BOKŠTAS
Tai miesto centre esančio pagrindinio eismo žiedo viduryje įrengtas ažūrinis menininko S. Žirgulio sukurtas 11 m aukščio nerūdijančio plieno bokštas, ant kurio stovintis miesto sergėtojas Jonas, laikantis skydą ir ietį, sveikina atvykusiuosius. Miesto simboliu tapęs bokštas įžiebiamas kiekvieną vakarą kartu su gatvių žibintais.
SKARULIŲ BAŽNYČIA
Nedidelė raudonų plytų bažnytėlė, stovinti kitoje Neries upės pusėje, yra seniausia bažnyčia Jonavoje. Šis gotikos ir renesanso bruožų turintis pastatas iškilo 1620–1622 m. didikų Skarulskių iniciatyva.
ŽYDŲ KAPINĖS
Jonavos įkūrėjai dvarininkai Kosakovskiai, kviesdami žydų pirklius ir amatininkus į Jonavą, suteikė jiems žemės sklypą kapinėms, kuriose buvo laidojami tik žydų tautybės miestelėnai. II pasaulinio karo metu sugriautos, o sovietmečiu apleistos žydų kapinės buvo sutvarkytos tik 1989 m., sustatant išlikusius paminklus simetriškomis, stačiakampį sudarančiomis eilėmis.
SENOSIOS MIESTO KAPINĖS
(RAMYBĖS SKVERAS)
Šioje vietoje buvusios kapinės sovietmečiu perkeltos už miesto, čia įkurtas parkas – Ramybės skveras. Buvusių kapinių vietoje pastatyti keturi paminkliniai akmenys, skirti nežinomiems Jonavos gyventojams, Jonavos stačiatikiams, Lietuvos Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, I pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams.
PAMINKLAS ABRAOMUI KULVIEČIUI
(~1510–1545 M.)
Vienas ryškiausių XVI a. Lietuvos ir Europos šviesuolių, lietuviškosios raštijos pradininkas ir pirmosios aukštosios mokyklos Lietuvoje steigėjas Abraomas Kulvietis yra kilęs iš Jonavos rajone, Kulvos apylinkėse, gyvenusių bajorų šeimos. Jo atminimą įamžina netoli Kulvos, aukščiausioje rajono vietoje, esantis obeliskas ir garsaus Jonavos skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurta skulptūra Santarvės aikštėje.
PAMINKLAS PETRUI VAIČIŪNUI
(1890–1959 M.)
Jonavos rajono Piliakalnių kaime gimęs Petras Vaičiūnas buvo vienas iš pirmųjų lietuviško teatro dramaturgų. Tarpukariu Lietuvai praradus Vilnių, jo eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ įkvėpė lietuvius socialinėms Vilniaus krašto atgavimo iniciatyvoms.
JERONIMO RALIO KAPAS
(1876–1921 M.)
Jeronimas Ralys – gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Jis pirmasis iš senosios graikų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“. Iš Žemaitijos kilęs daktaras paskutiniuosius gyvenimo metus dirbo gydytoju Jonavoje, nemokamai gydė neturtingus gyventojus, buvo išrinktas miesto tarybos pirmininku ir įgijo autoritetą tarp visų tautybių jonaviečių.
PAMINKLAS BRONISLOVUI LUBIUI
2015 m. švenčiant AB „Achemos“ 50-metį, prie Janinos Miščiukaitės meno mokyklos buvo pastatytas paminklas ilgamečiam įmonės vadovui, inžinieriui, chemikui, mokslininkui, verslininkui, politikui Bronislovui Lubiui, kurį jonaviečiai geriausiai atsimena kaip dosnų mecenatą.
BIBLIOTEKA
XX a. 6-ajame dešimtmetyje statytas dabartinės bibliotekos pastatas yra puikus monumentalios stalinistinės architektūros pavyzdys.
Jonavos istorija
PILIAKALNIAI
Jonavos apylinkės minimos jau XIV a. Livonijos kronikoje – čia ėjo svarbūs keliai į Kernavę, Vilnių, Trakus, tad nenuostabu, kad dažnai tekdavo atlaikyti kryžiuočių puolimus.
Taip prie Neries ir Šventosios upių susiformavo piliakalnių grandinė, turėjusi ginti Lietuvą nuo nekviestų svečių iš Vakarų. Vienas įspūdingiausių – ant Neries skardžio įsikūręs Mažųjų Žinėnų piliakalnis su plačia panorama į upę ir joje plytinčias salas; ne mažiau įdomus prie Lokio ir Šventosios santakos įsikūręs Gudžionių ir Lokėnėlių piliakalnių kompleksas. Kiek mažesni, bet ne mažiau patrauklūs yra Ruklos, Paberžės, Žeimių, Tartoko piliakalniai.
LIETUVIŠKOJI „EUROPA“
Ar įmanoma aplankyti visą Europą per vieną dieną? Taip! Vos kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito nutolę lietuviški Londono, Paryžiaus, Šveicarijos ir Venecijos kaimai.
Ir šie pavadinimai nėra emigracija susirūpinusių gyventojų pokštas – jų istorija siekia apie 200 metų. Manoma, kad tokius pavadinimus davė iš klajonių po svetimus kraštus grįžę dvarininkai, pastebėję tam tikrus panašumus: ant kalno su vaizdu į gilų Neries slėnį įsikūrusią gyvenvietę pavadino Šveicarija, nuo pavasarinių potvynių nuolat kenčiančiam kaimui sugalvojo Venecijos pavadinimą, o Paryžiaus kaime gal kada ir Eifelio bokštas stovėjo...
DVARAI
Jonavos kraštas nuo seno buvo pamėgtas dvarininkų – čia gyveno gausi Jonavos įkūrėjų Kosakovskių giminė, iš Kulvos apylinkių bajorų šeimos kilo garsus XVI a. visuomenės veikėjas Abraomas Kulvietis.
Netoli Žeimių esančiame dvarelyje gimė vienas garsiausių XX a. pradžios architektų Vaclovas Michnevičius. Iki šių dienų geriausiai yra išlikęs klasicistinio stiliaus Žeimių dvaras, kuriame paskutinieji Kosakovskiai gyveno iki pat II pasaulinio karo. Prie Šveicarijos tvenkinio išlikęs medinis XIX a. Barborlaukio dvaras, o Markutiškiuose ir Vainiuose – įspūdingi dvaro parkai. Sunykusio Skarulių dvaro ekspozicija įsikūrusi Jonavos krašto muziejaus rūsyje.
ŽEIMIŲ DVARAS
Klasicistinio stiliaus dvare iki pat II pasaulinio karo gyveno Jonavos miesto įkūrėjų Kosakovskių palikuonys.
Šiuo metu dvaras privatizuotas ir tvarkomas. Objekto lankymas galimas suderinus su savininkais.
LOKĖNĖLIŲ PILIAKALNIS IR „LOKĖS PĖDA“
Lokėnėlių kaime, maždaug 5 km nuo Jonavos centro, netoli kelio Jonava–Ukmergė, įsikūręs ekstremaliuų pojūčių parkas „Lokės pėda“.
Medžiuose 2,5–15 m aukštyje įrengtos penkios skirtingo sudėtingumo kliūčių, ir dvi skrydžių trasos. Aistruoliams teks įveikti tolimose kelionėse pasitaikančius išbandymus: beždžionių, tibetietiškus ir nepalietiškus tiltus, judančius rąstus, tinklus, sūpynes, balnakilpes, piratų kopėčias, šokti Tarzano šuoliu, pereiti tirolietišką tiltą. „Lokės pėdos“ parko lankytojai kviečiami pasivažinėti keturračiais motociklais. Tai – ne šiaip nutrūktgalviška kelionė motociklais neartais Jonavos dirvonais, o puiki išvyka paruoštomis trasomis, vedančiomis pro Lokėnėlių piliakalnį, du 4-tą šimtmetį skaičiuojančius ąžuolus galiūnus, Lokėnėlių dvaro bajoro kapavietę, nuostabaus gamtovaizdžio poilsiavietes prie Šventosios upės.